This is a photography project I did in Lithuanian about things from childhood people kept with them. As I mentioned this project was done in Lithuanian so everything from this point on will be in it.
Miglės Lapienytės (2020 m.) fotografijos projektas „Žmogaus istorija – jo kambarys“ pasakoja jos, gal ne gyvenimo istorija, bet svarbias jos dalis. Projektas yra sudarytas iš šešių (septynių) nuotraukų. Kiekviena jų turi nuosavą pavadinimą ir mažą istoriją. Šios nuotraukos neturi gilių filosofinių idėjų ir nebando nešti jokios svarbios žinios pasauliui, tai viso labo nuotraukos daiktų kurių žmogus negalėjo palikti ar išmesti, kurie vis dar gyvena jo kambaryje. Buvo naudojama kompozicija natiurmorte, nuotraukos kvadratinio formato. Tai leidžia fokusuotis į tai kas yra svarbiausia – ne žmogų, o jo daiktus. Koloritas duoda pablukusį efektą, jaučiama nostalgija. Tai nuotraukoms suteikia ramią nuotaiką, norą smigti į apmastymus, į savo mažą pasaulį. Fokusas suteikiamas natiurmorto objektams, bet rausvai gelsvas apšvietimas ir nedidelis kontrastas leidžia nuotraukoms susilieti su aplinka, taip pagilina ramumo ir ilgesio jausmą. Šis projektas nors ir nedidelis turi savo idėją ir paskirtį: priminti žmonėms, kas jiems yra svarbu. Kaip jo autorė džiaugiuosi, kad dar turiu daiktų kurie man yra svarbūs, kad jų nepalikau, kad jų neišmečiau. Tikiuosi, kad ir kiti žiūrėdami į šias nuotraukas prisimins jiems svarbius daiktus ir jų sukeltus svarbius atsiminimus.
Karalius
Plastelino figūrėlės
Anksčiau, nors ir turėjau daug žaislų, mėgau lipdyti ir daryti visokius rankdarbius. Šiuos gražuolius radau pamirštoje dėžutėje. Jie man priminė, kad aš nelabai pasikeičiau ir dėl to esu dėkinga. Mano vaikystė yra mano dalis.
Sniego gaubliai
Kai buvau maža man patiko sniego gaubliai. Manau dabar man jie patinka labiau nei tada. Nežinau paaiškinimo, kodėl turiu prisirišimą prie jų, bet sniego gaubliai turi raminantį poveikį. Didysis viduje turi muzikinę dėžute, tai mano močiutės dovana.
Angeliukai
Kai buvau maža man labai patiko angeliukai, todėl turiu įvairių statulėlių ir paveikslėlių su jais. Šios statulėlės man primena mano močiute, su kuria, kai buvau maža, labai gerai sutardavau.
Rėmeliai
Kažkada radau tuos kačiukus tėvų spintoje. Taip pat radau ir servetėles, kurios buvo išsiuvinėtos mano mamos kai ji buvo studentė. Kitame rėmelyje yra dovana iš draugės, kiek atsimenu, iš pradžių man ji nelabai patiko, bet po kažkiek laiko prisirišau prie jos.
Lipdiniai
Keturis metus lankiau dailės mokyklą ir lipdyba buvo viena mėgstamiausių mano veiklų. Visados lipdydavau didelius objektus, kaip tą katę, bet vieną kartą nusprendžiau padaryti mažyte rankyte ir dar dabar atsimenu savo mokytojos nuostabą.
Pinigai
Anksčiau rinkau įvairias monetas: senus pinigus, užsienio valiutas, vis dar turiu lietuviškų centų. Mano seniausia moneta yra iš 1957. Atsimenu kai ją gavau, nusprendžiau laukti kol jai bus 100 metų ir tuomet nunešti į muziejų.
Delfinas
Man visados labai patiko jūra, plaukimas, kriauklytės. Mano mėgstamiausias gyvūnas: delfinas. Jo statulėlė metų metus stovi ant mano stalo. Ta kriauklė šalia delfino iš Koso. Tai buvo mano pirmas skrydis lėktuvu. Koso saloje pamačiau gražiausią jūrą, kokią esu mačiusi savo gyvenime.
Lietuva
Iš savo krikštatėvių gavau laimės paukštę, sagę, mėnulio akmenį ir juostas padarytas mano krikštamotės. Laimę nešantis mėnulio akmuo lydėjo mane į egzaminus, ir manau, man tos laimės atnešė.
Žaislai
Kai buvau maža man labai patiko pliušiniai žaislai. Man jie patinka ir dabar. Čia susodinti mano brangūs vaikystės draugai. Vis dar turiu dėžę pilna jų ir negaliu prisiversti jų išmesti.
